Previous Entry Share Next Entry
Bendrinė Lietuvos "blinkevičiūtė"
sherman
ryst1966
Kada 2008 II pusm. su vienu banko valdomu II pakopos pensijų fondu pasirašiau pensijos kaupimo sutartį, iki metų pabaigos į tą mano vardu atidarytą sąskaitą įkrito 1920 Lt. Po to stojo diržų veržimosi metas, beigi sėkmingai vilkosi iki 2011-ųjų pabaigos. Per paskutinius š. m. septynis mėnesius į pensijinę sąskaitą įkrito jau tik 727,98 Lt. Čia, tskant, visų trumpinimų dinamikos pasekmė, kad 2008 m. antroje pusėje surinkti pinigai sudaro veik pusę visų pensijinių santaupų.

Dėl to karpymo buvau ramus, jaučiau didelį pilietinį solidarumą, nekriokiau kiekviena palankia proga. Nors kaupiamosios pensijos sąskaita yra vienintelis būdas paliesti tai, ką galbūt kažkada gausi, nei neiškeliausi pas Abraomą anksčiau. Bo kas ten po dviejų dešimtmečių dėsis Sodroje ir kaip ten bus skaičiuojama mano pensija aš neturiu vilties sužinoti. Antai pažiūriu į ministro Jankausko akis ir suprantu, kad iš aš išgirsiu daugel žodžių, tačiau nebūtinai tie žodžiai taps atsakymu man, O ir apskritai nelabai tikiu, kad p. Jankausko malimas bus prasmingas ar kokia nors tema rišlus. Net ir jei ne apie būsimąsias pensijas.

Tiesą sakant, išgirdęs prieš porą savaičių, kad valdantieji iš tų pačių pensijinių sąskaitų pasiryžo lopyti viešąsias išlaidas, jau pasiutau. Man pasidarė aišku, kad prierš šitos ir kitos valdžios sukaupti savo ateičiai neturiu jokių šansų. Net prognozuoti negaliu, kiek galėčiau sukaupti per du iki pensijos likusius dešimtmečius. Įvertinęs politikų rankų lengvumą, kaip laisvai jie operuoja 0,5, 1,0, 1,5,  2,0%, o socialdemokratų "deržimorda" Butkevičius teisindamas, kodėl nepalaikys konservatorių balsuojant dėl biudžeto, girežtai nurodė, kad pervedimai į privačius pensijų fondus praktiškai sumažės tik puse procento. Socdcemai svajotų nugnybti visus ten likusius 2%.

Politikų azartas nugnybti nuosavybę "dėl aukštesnių tikslų" mane išgąsdino ne juokais. Krapštau pakaušį ir vis dar neapsisprendžiu: ar jau metas į paauglystės amžių įžengiančioms dukroms pasakyti, kad jų gyvenimo tikslas turėtų būti visomis išgalėmis mėginti išsimėžti iš šitos šalies, įsitvirtinti Vakaruose, o sėkmingai susiklosčius aplinkybėms, ir mums su žmona, čia likusiems, padėti išgyventi iki senatvės.

Nes nebesigaudau šios šalies koordinačių sistemoje. Kada Vyriausybė sumažino pensijas esamiems pensininkams, socialdemokratų deržimordos greituoju traukiniu nukeliavo į Konstitucinį teismą ir įrodė, kad tai - pasikėsinimas į nuosavybę (nors dabartinių pensininkų "uždirbti pinigai" per gyvenimą yra iliuzija, kurios niekas net nematė). O tai, kas tikrai tampa panašu į nuosavybės formą - konkretaus asmens pensijos sankaupų sąskaita, valstybės įsipareigojimus tų sąskaitų požiūriu, gali trumpinti be jokių nuosavybės skrupulų.

Todėl čia toks naivus bandymas paaiškinti keletą ydingų pensijos sistemos paradigmų regioninėje spaudoje.

http://www.alytausnaujienos.lt/alytausnaujienos/paskutinionumeriostraipsniai/?nid=7898

  • 1
Neapsimoka privatūs pensijų fondai. Atlikinėjau kruopščius skaičiavimus pagal realius duomenis ir įstatymais nustatytas pensijų formules, įskaitant privatininkų išmokamus anuitetus. Tiesiog neapsimoka.

Jie apsimoka tik sėkmingai sukritus kelioms aplinkybėms (visoms iš karto):

& jeigu uždirbi 2-3 kartus daugiau nei LT vidurkis
& jeigu infliacija nulinė arba labai maža
& jeigu ekonomika stagnacijoje

Jeigu tik ekonomika ima sparčiai augti ir dar lydima nemenkos infliacijos (5% ir daugiau, ką mes turim bemaž visą laiką) - einama į minusą, lyginant su valstybine perskirstymo sistema.

Atminkim, kad ta dalimi, kuri pervedama į privačius fondus, bus garantuotai mažinama valstybinė Sodros pensija - va kur šuva pakastas. Nes pinigai ant medžių neauga. Ir ta dalis pakankamai ženkli, kai pasiskaičiuoji.

Todėl norais numažinti pervedimus į privačius fondus bei jau esamais sumažinimais aš asmeniškai tik džiaugiuosi :) Nes per 7 metus, kiek gyvuoja pensijų kaupimas, privatūs valdytojai jau seniai galėjo įrodyti investavimo gebėjimus net ir labiau rizikinguose akcijų fonduose.

Tačiau nei vienas variantas (nei obligacijų, nei akcijų) taip iki šiol taip ir neparodė ilgametės grąžos, kuri bent jau padengtų lietuviškąją infliaciją (~35% nuo kaupimo pradžios 2004 metų birželį).

Pagal visus požymius privatus kaupimas labiau tinkamas turtingoms šalims, kurioms būdingas gan lėtas ekonomikos augimas (2-4%) bei saikinga infliacija (2-3%), o ne tokioms sparčiai augančioms kaip mūsų, kurios pagal pragyvenimo lygį dar turi pasivyti Europą ir tą vijimąsi lydi vietomis dviženklė infliacija.

Sakyčiau idealus sprendimas būtų leisti pačiam žmogui pasirinkti kiek procentų iki tam tikros ribos pervesti į privačius fondus. Tuomet visi bus patenkinti: tiek tikintieji privačiu kaupimu, tiek skeptiškiau jį vertinantieji.

Versmes: labai įdomūs pamąstymai, bet norėtųsi pamatyti detalesnius skaičiavimus..

  • 1
?

Log in

No account? Create an account