Previous Entry Share Next Entry
Žiniasklaidos grimasos - 2
sherman
ryst1966

Prieš savaitę Verslo žinios paskelbė įdomų tyrimą, kurį sugalvojo Verslo klasės žmonės, beigi pasiryžę tyrimo kainą sumokėti iš savo žurnalo biudžeto. Baltijos tyrimams buvo užsakyta ištirti vieną problemą: kaip per krizės pusmetį pasikeitė Lietuvos gyventojų preferencijos ir požiūris, pavyzdžiui, imtis savarankiško verslo, taip pat nelaukti valdiškos valgos arba socialinės paramos. Rezultatai buvo įdomūs, juos per VK atostogas paskelbė Verslo žinios. Tačiau įdomiausia tapo po to.

VŽ pranešimą su visomis nuorodomos nurašė agentūra BNS ir jį išplatino savo srautais ir kanalais. Teko patirti, jog keli regioniniai laikraščiai paskelbė autentiškus pranešimus, kur buvo ir Baltijos tyrimai, ir Verslo klasės užsakymas (idėja), ir nuoroda į straipsnį Verslo žiniose.

Tada, pagal lietuviškos žiniasklaidos tradiciją pasiraitojo rankoves apžvalgininkai, kurių dabar ant Lietuvos nesuskaičiuojama galybė. Kadangi ši grupė žmonė įtariamai laikosi požiūrio, neva jie yra visos žiniasklaidos grietinėlė, jie jaučia tarsi poreikį į visokių žemesnių kastų pusę riebiai nusispjauti, nes visokios ten Verslo klasės ar Verslo žinios palyginti su jais yra plebėjų luomas, kuris tik turi teisę džiaugtis, kada įžymieji komentatoriai atkreipia dėmesį į niekingas ir nesąmoningas spaudos publikacijas.

Antai Ramunė Sotvarienė, l.rytas.lt:

Tikslo siekimas savaime yra geras dalykas. Tik bėda, kad didžioji dauguma valstybės tarnautojų turi teikti paslaugas visuomenei ir todėl gauna algas iš biudžeto. O jo dydį nulemia verslo mastai ir pajėgumai.
Tačiau 90 nuošimčių lietuvių, o tai jau absoliuti dauguma, nė neketina artimiausiu metu imtis verslo. Panašiai gyvenimą projektuoja net ir jaunimas.
Daugiau nei pusė dar nešventusių keturiasdešimtmečio turi svajonę tapti valstybės tarnautoju. Ne mokslininku ar pasaulį keičiančiu išradėju. Ne kūrėju, kurio talentui lenktųsi juo neapdovanoti. Ne verslininku, kuris materiją garbinančioje vartotojų visuomenėje pirmiausia tapatinamas su turtu, gražiais namais ir automobiliais bei neribotomis galimybėmis. Tik eiliniu iš anksto sugromuluotą užduotį vykdančiu valdininku. Kodėl?

Arba Statys Jokubaitis, didžiausia "Valstiečių laikraščio" galva:

Smulkiajam ir vidutiniam verslui trūksta finansinių išteklių, pagalius į ratus neretai kaišioja nereikalingas ir neefektyvus verslo reguliavimas, smarkiai išaugę mokesčiai.
Devyni iš 10-ies Lietuvos gyventojų teigia artimiausiu metu neketinantys imtis verslo. Skeptiškai vertinančiųjų galimybę šiuo sunkmečiu verstis savarankiškai per paskutinį pusmetį padidėjo 14 procentų. Užtat daugiau nei pusės (net 52 proc.) 30-mečių ir jaunesnių gyventojų rožinė svajonė – dirbti valstybės įmonėje ar organizacijoje. Tai parodė visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ neseniai atliktas tyrimas.

Kitaip tariant, kai kurie kolegos nejaučia didelės graužaties, jeigu kitų padarytą darbą savanaudiškais tikslais tenka ir "nusidriožti". Be to įvairios žiniasklaidos priemonės tokios problemos taip pat nemato: lrytas.lt, valstietis.lt, atn.lt, lrt.lt, etc.  Be didelių skrupulų. Viena vertus, kur nors Amerikoje neįmanoma save gerbiančioje žiniasklaidoje išgirsti nuorodų tik viešosios nuomonės apklausų darytojus. Juolab apklausų darytojai retai ką sugalvoja patys. Greičiau laukia idėjų ir užsakymų iš tų, kuriuos domina konkrečios problemos. Antai prieš JAV preziodento rinkimus jūs neišgirsite, kad kandidatų reitingus skelbia Gallup, galėčiau lažintis, jog paprastai tai būna nuoroda į Gallup/Time arba Gallup/CNN, arba visus kartu.

Tiesą sakant nemanau, jog šie argumentai mūsų elitinius komentatorius labai jaudina. Tada yra pragmatinis pasiūlymas: ne tik graibyti grietinėlę, bet ir sumanyti tyrimo vertą problemą, suformuluoti ir nepamiršti sumokėti profesionaliems nuomonių skaičiuotojams už jų darbą.

Aš pats esu šioks toks komentatorius (su elitiniais nė nesilyginu), tačiau neleidžiu sau iš principo vogti kitų kolegų atskleistas žinias, peistinti pastraipomis ir dar šalinti tuo pat metu aiškiais nuorodas į šaltinius. Jeigu kas tokį precedentą mano tekstuose surastų - kalbėtume apie viešą mano atsiprašymą ir premiją radusiam.  Nes šia prasme tai, kas darosi - tai randasi tokie elitiniai-driožėjai. Gudručiai be savigarbos.


  • 1
Labai negražu, labai.

O tai kaip tas Žurnalistų garbės kodeksas? Kas jame tuo klausimu sakoma? Kaip tuo daiktu galima per nagus šiek tiek tvoti šiems vagišiams? ;)

Beje, kad jau ne apie vagystės faktą, o apie šitų komentatorių mintis, kurioms taip ir norisi atsakyti perskaičius prof. V. Landsbergio straipsnį bernardinai.lt “Savižudybės sindromas“ - taigi patys tokią situaciją ir sukūrėt, aprašydami, kaip gerai gyventi valdininkijai (namai, kyšiai, prabangus gyvenimas valstybės sąskaita)!

Paėmus net ne mėnesio - metų! - kokio laikraščio numerių segtuvą nerastum, matyt, sėkmės istorijos apie smulkaus savarankiško verslo (ar veiklos) ėmusius žmones. Bet kaimynas va su “valdišku“ automobiliu ir butu bei kelionėmis už paskolas - veikia labiau motyvuojančiai rinktis būtent samdyto darbuotojo (taip vadinamo “specialisto“) kelią, užuot vargus pačiam, nes vėlgi tame pačiame laikraštyje arba per TV pamatysi bent keliskart per savaitę po istoriją, kaip valdžia smaugia verslą mokesčiais, kaip trukdo biurokratija ir pan., todėl pelningiau dirbti “sindikatuose“, kaip sakydavo prie Smetonos.

Tai va ir turime tai, ką turime: kokį pasaulį norime matyti - tokį va ir matome, ir tokiame gyvename, ir tas ratas užburtas sukasi toliau. Čia neaprašomos sėkmės istorijos. Čia mes linkime vienas kitam sėkmės, bet sėkmę taip ir suprantame: gera valdiška tarnyba arba gerai apmokamas darbas bent jau ne savo versle (“ir kad ponas būtų geras, arba viršininkas durnas, bet nepiktybiškas“). “Čto by nie rabotaj - lyš by nie rabotatj“. Ir jei man reiktų agituoti už savarankišką verslą šiems apklausų žmonėms, tai aš taip staigiai gerų pavyzdžių po ranka nerasčiau. Ne staigiai - irgi sunkiai.

Va todėl jau keliskart taip kukliai siūliau VK pabandyti rasti tokių žmonių ir tokių istorijų. Nes kol kas iš teigiamų - ciklas apie meistrus. O iš neigiamų - bankrotų istorijos...

O tie ponai “stiliuose“ ir pan. žurnaluose, deja, sėkmės istorijų neiliustruoja, o veikiau sustiprina tik įsitikinimus, kuriuos ir gavo VK tyrimas, ir kuo respondentai visiškai įsitikinę: parodykite man lietuvišką kapitalistą, kuris savo darbu nuo nulio ką būtų sukūręs. Visų jų prasidėjo nuo to, kad arba ką nugvelbė, arba turėjo jau geras startines pozicijas sovietmečiu (kas dažnai tolygu “nugvelbė“), arba atsidūrė “tinkamoje vietoje su tinkamais žmonėmis tinkamu laiku“ - bet tokie prasisuka ar prie socializmo, ar kapitalizmo (tas pats Komarovskis iš “Daktaro Živago“). Istorijų gal ir yra, bet aš jų nemačiau nei vienos.

Va todėl tokie ir apklausų rezultatai. Nestebina, bet kažkiek liūdna, kaip sakė O.Benderis, merginos... :)

  • 1
?

Log in

No account? Create an account