?

Log in

No account? Create an account

Previous Entry Share Next Entry
Tai vis dėlto kas: esą, nusmurgusi Lietuva ar banaliai didesnė stipendija?
sherman
ryst1966

Tiesą sakant Donatos Rimšaitės istorija gerokai užkniso. Nieko nežadėjau apie tai rašyti ir, tikiuosi, kad daugiau apie tai nebereikės. Nebebus prasmės. Suprantu, jog egzistuoja skirtingi požiūriai į kilmę, pilietybę ir patriotizmą. Vieni į tuos dalykus žiūri vienaip, kiti - labai pragmatiškai. Priimu taip pat sportininkų teisę į "norą per neilgą karjerą užsidirbti visam gyvenimui" (čia beveik pažodinė citata iš Dainos Gudzinevičiūtės).

Galbūt "sportinės pilietybės" keitimas yra šiuolaikiškai modernus požiūris, o aš labai senamadiškas, nes prisimenu tuos sportininkus, kuriems Lietuva buvo šis bei tas daugiau, švelniai tariant, už didesnę stipendiją, galimybę naudotis baseinu, etc. Visais laikais visokių buvo.

Kažkada, po nepriklausomybės paskelbimo geriausios Lietuvos rankininkės ėmė žaisti už Austriją ir Vokietiją. Kažkur Kazachstano stepėse, sako, laksto visa buvusi Lietuvos vyrų dviračių sporto rinktinė. Man tie sportininkai kaip ir neegzistuoja, nes įvertino savo pasirinkimo laisvę taip, kad aš to pasirinkimo nesuprantu, nes ne viską lemia pinigai. Nepaisant to, aš jų pasirinkimo teisę gerbiu. Gerbčiau ir plaukiką Vytautą Janušaitį, kuris čia neseniai prabilo, esą vos tik sulaukęs pasiūlymo nerti vandenin po kitos šalies vėliava, tuojau tokią galimybę apsvarstytų. You're welcome!

Yra tokių šalių, kurios bent kiek aukštesnių rezultatų siekiančius sportin inkus superka urmu. Ne tik Rusija, gal labiau net koks Kataras. Galimybių - nors vežimu vežk.

Ir vis dėlto tos penkiakovės mergiotės atvejis, mano požiūriu, yra išskirtinis. Užuot ėmus ir pasakius, kad man nusišvilpt ant jūsų išduoto paso, nusivalyt šikną trispalve vėliava - rusai man duoda trigubus - keturgubus pinigus, savo vėliavą, be to aplink mane šonais brūžina toksai jaunas gražus bernužėlis, kuris labai jau agituoja pasilikti Rusijoje ir atsiskleisti visame sporto gražume. OK - priimame.

Bet kalytės vaike - ieškodama argumentų nebederk Lietuvos, neįžeidinėk tų žmonių, kuriems šventas yra visiškai kitas požiūris. Nes jeigu rusai tave nuvarys iki invalidumo ir tu norėsi sugrįžti Lietuvon, aš pats pirmas stovėsiu ir piketuosiu iškėlęs požiaurį plakatą, kuriame bus užrašas apie Judą ir jo išvadystę.

Ir jeigu kartais tau susišypsotų sėkmė, užliptum ant aukšiausio tarptautinių varžybų podiumo... Neužsprink giedodama stalininiais laikais parašytą jų himną. Išmok mintinai, nes, žinok, rusų televizininkams yra nurodyta gaudyti tuos, kurie ignoruoja rusų himno giedojimą. Vėliau juos politrukai dusina iškalti "šventus" žodžius mintinai. Sėkmės tau.

Beje, jeigu užsimanysi gauti dar ir Rusijos pilietybę, mes čia likę Lietuvoj pagalvosime, kaip tau atimti lietuvišką. Nes už viską gyvenime reikia mokėti. Taip pat ir už rusišką auksą. O išskirtinį dėmesį tau skyriau čia perskaitęs žemiau pateiktą pranešimą, kuriame tu apie  mano tėvynę leidai sau nepagarbiai atsiliepti. Nepaminėdama nė vieno konktretaus funkcionieriaus, politiko, trenerio, tu leidai sau pranešti, kad dėl visko kalta yra Lietuva. Mano šalis, už kurią aškabinsiuos dantimis. Kam tau lietuviškas pasas (juk tai tavo pragmatiškas požiūris!), jeigu visų tavo bėdų priežastis yra Lietuva.

Nejaučiu jokio poreikio sėkmės palinkėti. Nes negaliu linkėti sėmmės absoliučiam nuliui.


http://sport.rian.ru/sport/20110112/320756231.html
 



  • 1
O jeigu Lietuvoje prastos sąlygos sportuoti? O jei sunku gyventi iš skiriamų pinigų? Kodėl žmogus negali daryti tai, ką jis moka geriausiai ten, kur jam yra geriausia?
Dabar burnokime ant lietuvių gydytojų, kurie dirba Vokietijoje. Keikite visus IT specialistus, išvykusius į Daniją, Austriją ir net tą pačią Angliją.
Tai vat galvok, Rytai, ką tu darytum, jei turėtum nuostabius duomenis plaukimui, bet neturėtum baseino plaukioti?
Jei mane kas taip užsipultų ir išdavike išvadintų, aš irgi pradėčiau gintis ir žeminti visus. Taigi.

Skaityk dar kartelį, ką sako Rytas :)

Viskas čia paprasta. Suskaičiuoti investuotas lėšas ir atsiteisti.

Kiekvienas žmogus, jei turi galimybę, renkasi orą savo plaučiams.

Tai balsavimas kojomis ir lėktuvų bilietais.
„Pervym delom samolioty“, o vėliava ir himnas – jau po to.
Laikai, kai politbiurai nuspręsdavo – kur ir kaip gyventi ar migruoti, baigėsi prieš daugiau kaip 20 metų.
O į Rusiją ar ant Dramblio Kaulo kranto – tai jau skonio klausimas.

Su tavo minėta sportininkė vienoje gretoje stovi su :
- studentais (kurie vis tik baigė mokyklas Lietuvoje ir net negalvoja apie sugrįžimą)
- įvairiausių sričių ir grandžių žmonėmis, sėkmingai ir nelabai įsikūrusiais nuo N.Zelandijos iki Aliaskos, tačiau išsimokslinimą ir kvalifikaciją įgiję Lietuvoje.

Ar tave irgi galima bus išvysti piketuojant oro uoste, jei kuris iš jų, pakirstas ligų ar nostalgijos parsitemps lagaminus ir kitos šalies pasą į Lietuvą?

O gal tie žmonės sugrįš pasiilgę:
-apskritaveidžių sporto funkcionierių?
-verslinykų „elito“, besvaigstančio apie 100 eurų atlyginimus darbuotojams kaip Moldovoje ?
-įvairių pavadinimų partijų, besidarbuojančių nedideliam „draugų“ rateliui?
-statistikos virtuozų, po trijų neatsakytų skambučių, išbraukinėjančius žmones iš bedarbių gretų?

Rytas ne visai tai sako.
Jo sakinys yra: daryk tu ką nori, bet ant mamos kapo nešik.

O gal tiesiog reikia pradėti labiau remti savus talentingus vaikus, savo jaunimą, gerinti treniruočių sąlygas savo sportininkams, o ne tik užsiimti PR'u, skiriant milijonines premijas milijonieriams krepšininkams?

Kasip ir ashtroka - nematau Rimšaitės žodžiuose jokio Lietuvos dergimo. Rusų kalbą lyg moku.

Kad apsakė kokia apgailėtina padėtis Lietuvoje sporto sektoriuje? Tai dar švelniai išsireiškė, turint omeny kaip ją su žemėmis maišė Lietuvoje, nedelsiant išsitraukę patriotiškumo kortą.
Reikia skirti meilę Tėvynei ir meilę valstybei.

Ir jei valstybinės struktūros papuvusios, drįsti jas kritikuoti visai nereiškia išdavystės. Vieni imasi kritikuoti dar Lietuvoje, kiti, ką gi tyli metų metus, o po to kritikuoja poelgiais.
Ir Rimšaitė atsakinėjo dar santūrokai, atsižvelgiant į jos link pasipylusius kaltinimus.

O kartkartėm pratrūksta net ir didžiausi patriotai, tikriausiai dar prisimenate:
A.Sabonis: „Didžiausia dovana, kurią gavau iš gyvenimo, yra tai, kad mano vaikai gyvena ne Lietuvoje."

O jei taip reikia išdavikų, yra ir jų - tylių ramių, be skambių pareiškimų - tas pat Ilgauskas.

iš šiandienos aforizmų naujienlaiškio:
"Я люблю свою родину, но мне всё меньше нравится страна, в которой мы живём."

Aš priimu daugelį argumentų, kuriuos čia pateikiate. Ir apie krepšininkus, ir apie finansavimą, ir apie funkcionierius.

Reikalas tas, kad pakankamai ilgai domiuosi sportu ir maždaug įsivaizduoju, ką reiškia būti sportininku. Net krepšininku Lietuvoje.

Vis dėlto, kadangi domiuosi, turėčiau priminti esminę mano erzelio priežastį. Šimtai ir tūkstančiai sportininkų keičia savo "sportinę pilietybę". Nigerijoje išauginti futbolininkai žaidžia visoje Europoje turėdami skirtingų valstybių pasus. Iš Kenijos kilę bėgikai laksto už Daniją, Norvegiją, Katarą ir dar pustuzinį šalių.

Tai va, nors visiems viskas yra aišku, taip pat ir man, tačiau neteko girdėti ar skaityti, kad kuris nors iš tų afrikiečių banaliai materialinėmis priežastimis grįstą savo "sportinės pilietybės" keitimą iliustruotų bent panašiomis "negandomis", kokias patiria nelaimingoji lietuvė Rimšaitė.

Jeigu kuris nors iš jūsų galėtumėte pateikti priešingų pavyzdžių - savo žodžius galėčiau net atsiimti.

Man atrodo, kad ši šalis nenusipelnė tiek žiaurių sąskaitų, kurias paskutiniu metu jai pateikia sportininkai, emigrantai, studentai, verslininkai, etc.

>Šimtai ir tūkstančiai sportininkų keičia savo "sportinę pilietybę". Nigerijoje išauginti futbolininkai žaidžia visoje Europoje turėdami skirtingų valstybių pasus. Iš Kenijos kilę bėgikai laksto už Daniją, Norvegiją, Katarą ir dar pustuzinį šalių.<

Ar kiekvieno jų "sportinės pilietybės" pakeitimo atveju tą nelaimėlį sporto funkcionieriai ima maišyti su žemėmis, mojuodami patriotiškumo korta? Ar daugelis drįsta klykauti tokiu mastu, kai eilinį kartą į Lietuvos rinktinę (krepšinio) neatvyksta kuri iš žvaigždžių? Paburba pusę lūpu ir tiek, nes žino, kuo baigsis, jei labai ims draskytis.

O sportininkai kritikuoja sistemą, valdišką strūktūrą, požiūrį ir t.t. Kur tu įžvelgei, kad ši sportininkė "dėtų" ant Lietuvos, kaip valstybės, kaip šalies ir jos žmonių? Kad pasakė, jog sostinėje nėra normalaus baseino?
Čia jau greičiau Sabo žodžiuose šitai įžvelgtum, nors iš jo darbų akivaizdžiai matyti, kad žmogus irgi turėjo omeny greičiau sistemą, nei tautą ir šalį.

Ir - situacija aš stebėjau lyg ir įdėmiai - Rimšaitė ėmė atsikirtinėti tik po to, kai jos adresu buvo išsakyta tona priekaištų. Net kokio Ilgausko atžvilgiu valdininkai neleido sau to - o ką žinai, gal žmogus kurią vasarą ir susimylės pažaisti už rinktinę?

imho, kažkaip perlenki, ypač turint galvoje, kad rusai nepraleido progos subtiliai įkąsti lietuviams, atseit "va kokia apverktina padėtis Lietuvoj, kad net penkiakovininkai bėga pas mus - o pas mumi viskas super"

O kam savo žodžius atsiimti – žodžiai kvapas vis vien išliks.
Nuorodų irgi pateikti galima - interviu net ir arabiškai. Su etiopais, su Kenijos buvusiais piliečiais ir net su rusais.
Žmogus senai besidomintis sportu, manau, tikrai taip pat lengvai atras neįvardintus šaltinius.

Tačiau juk nuorodos nepalengvins atrasti šiokių tokių skirtumų:
tarp šalies(valstybės) ir valdančiųjų(biurokratų);
žmogaus pasirinkimo laisvės ir neapykanta atmiešto „patriotizmo“.

(Deleted comment)
Norėjau prieštarauti, tačiau, ko gero, esate teisus.

Ar būtų straipsnis, jei kalba eitų ne apie Rusiją, o tarkim - Ameriką? Kažkodėl užuomina apie stalininį himną leidžia daryti rusofobiškas prielaidas.

Ar reikia atsakyti, kada klausimas perša tam tikrą atsakymą.

Apie kitas šalis šiek tiek užsiminta tekste. Galbūt teksto nebūtų iš tikrųjų, jeigu nekalbėtume apie pasirinkimą totalitarinės šalies. Kurioje už grotų ir vis dar į psichiatrines ligonines kišami disidentai, o dešimtys milijardų USD metami PR tikslais. Sportas - tik viena iš sričių. Rusija šiuo atveju - jokia atradėja. Tokios politikos ištakų lengviausiai surastume 1936 m. Berlyno olimpiados istorijoje. Ir vėliau - Maskvoje, Pekine, Sočyje, etc.

Bet nemanau, kad Rimšaitė apie tai ką nors supranta.

(Deleted comment)
Kokia puiki analitinė išvada! Ypač pritrenkė aliuzijos į psichuškę ar sušaudymą. Sveikinu.

Ne darbą ji pasirinko (pardavė), - savo Šalį (valstybę). Ne vien tik savo sportinius pasiekimus pardavė, - komandinį trenerių įdirbį pardavė kaip savo vienos, likus ne daug laiko iki žaidynių. Kiek iš Jų liko prie tuštesnio šeimos biužeto? Pateisinant tokius dalykus, galima prieiti iki to, kai 7-metis pyplys pareikalaus kitos motinos, - prabangesnės.

Prašmatnesnės motinos...

Римшайте призналась, что она "много общалась с коллегами из России" и знала, что "их стипендии больше в два-три раза". "И это при том, что на международных соревнованиях я выступала успешнее", - добавила пятиборка.

Vertimas:
Rimšaitė prisipažino, kad "daug bendravo su Rusijos kolegomis", ir žinojo, kad "jų stipendijos didesnės 2-3 kartus, ir tai tuomet, kai mano pasirodymai tarptautinėse varžybose geresni".

Kodėl šis parsidavimo atvejis negalėjo būti sutvarkytas įprastai tyliai?

  • 1