?

Log in

No account? Create an account

Previous Entry Share Next Entry
V. Adamkaus uždelso veikimo bomba ir šantažas
sherman
ryst1966
Perskaičiau...

http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vadamkus-pripazista-prezidento-kadencijos-metais-patyres-santaza.d?id=48947138

... ir pagalvojau: buvusiam prezidentui akivaizdžiai trūksta dėmesio ir garbės. Mano nuomonė apie V. Adamkų paskutinius keletą metų ir šiaip nebuvo gera. Dabar išvis suknista. Ir problema ne ta, kad antrąją savo kadenciją jis buvo politinė iškamša, kurioje vietoje idėjų, strateginio mąstymo tebuvo politiniai šiaudai - garbės troškimas, ritualai bei kitokie žaisliukai. Net ne ta, kad iš keleto jau jo pensijos laikais žiniasklaidai duotų interviu nebuvo nė ką pacituoti.

Ponas Adamkus, regis, dar yra ir politinis veidmainis. Gal net tiesiog politinis šiknius. Antai esminis tame renginyje jo pasiųstas signalas, perfrazavus jo žodžius yra toks: o, kad jūs žinotute, ką aš dar turiu savo archyve! kokių popierių "surašytų man ranka beveik kaip šantažą"! Jeigu dabar juos paskelbčiau, "padaryčiau nusikaltimą prieš šventą tikėjimą laisve, demokratija ir vinas kitu"!

Net neabejoju, kad būdamas prezidentu p. Adamkus yra gavęs įvairių špargalkių - patariančių dėl elgsenos, sprendimų, etc., etc. Jo valia tuos popierėlius laikyti šantažu.

Tačiau mano ciniška versija yra tokia. V. Adamkus žada užkonservuoti politinį šantažą liudijančius dokumentus penkiems dešimtmečiams. Tikslas: kad žiniasklaida jau dabar imtų raustis ir spėlioti (per paskutines dvi dienas žiniasklaidos versija yra ta, kad šantažuotojas yra Landsbergis), kas tuose Adamkaus analuose yra. Tą penkių dešimtmečių konservą p. Adamkus palieka it savo politinį paminklą, kurio paslaptis skatins nerimą ir... nepralošiamą partiją - po penkių dešimtmečių tikrovėje nebus nė vieno gyvo politiko ar šiaip šių dienų liudininko, kurie galėtų atsakyti į Adamkaus konserve esantį kompromatą. Čia ir yra politinis šantažas dėl teisės į paskutinę tiesos instanciją, kurioje niekas nebegali oponuoti.

Dėl "kilnaus" tikslo neatskleisti archyvinės informacijos dabar, sakyčiau susireikšminimas. Ko dar nežinome apie savo politikus, kad kuri nors informacija mums užkaltų tiek, kad susvirduliuotų didumos visuomenės tikėjimas laisve ir demokratija. Ponui Adamkui: per du dešimtmečius Lietuvoje jau radosi laisvų žmonių, kurie geba tvarkytis su savo tikėjimais ir netikėjimais savarankiškai.

Savo skeptišką požiūrį į buvusio prezidento paliekamą nepasitikėjimo politikais bomba, grindžiu asmenine patirtimi, tiksliau savo bičiulių, kurie ją patyrė. Kaip kurie jų savo laiku buvo kviečiami į S. Daukanto aikštės rūmų komandą, jų buvo prašoma/reikalaujama ant kelių popieriaus lapų surašyti konceptualias idėjas, įsivaizduojamas pareigas ir atsakomybę už savo darbą. Prezidento reakcija į tuos konceptualius štrichus, kaip taisyklė buvo vienoda: "O ką veiksiu aš?". Kelias naujiems kandidatams į prezidentūrą mikliai užsikirsdavo. O vėliau tos asmeninės valstybės prezidentui skirtos pastabos rasdavosi p. Adamkui bendraujant su lojaliais žurnalistais, kuriems buvo sakoma: "Štai pažiūrėkite, kuo aš pasitikėjau: siūliau darbą prezidentūroje, o jie kėlė reikalavimus, kurie būtų apriboję Prezidento kompetenciją"...

Todėl nenustebčiau, jeigu tie  lapeliai su konceptualiomis pastabomis tilptų į Adamkaus analus dėl svorio ir būtų užkonservuoti penkiems dešimtmečiams.

Pakvipo fekalijomis.


  • 1
Tamstos vartojamas žodynas ir fekališkos frazės kompromituoja ne Adamkų, bet tamstelę. Laimei, po tokios neprilygstamai "aukšto" lygio "kritikos" Adamkaus autoritetas nė per plauką nesumažės.

Vis dėlto patarčiau Jums bent retkarčiais suabejoti savo interpretacijų teisingumu ir privalomumu. Visą šią išpūstą istoriją galima interpretuoti daug paprasčiau, neįžiūrint niekšingų buvusio Prezidento intencijų. Blogai, kai pykčio kupinas žmogus iš visų įmanomų interpretacijų renkasi pačią vulgariausią, labiausiai žeidžiančią kitą žmogų. Kitą kartą užduokite sau klausimą: ar Jūsų išankstinis neigiamas nusistatymas leidžia Jums objektyviai vertinti šį asmenį ar reiškinį? O jeigu neleidžia, tai ar verta viešumoje dauginti jau ir taip nesuskaičiuojamas sąmokslo teorijas?

Tad palinkėsiu geriau pasverti savo mintis ir - mažiau fekalijų.

Žiaurus tekstas, „jokių kompromisų!“ Tai tekstas žmogaus, kurį iš tikrųjų užkniso. Tiesiog, Rytį užkniso ir jis užvėmė. Adamkus dėl savo paskutinio labai neatsakingo interviu, organiškai susišaukiančio su viso dešimtmečio jo „veikla“, vertas to.

Dar kartą perskaičiau Delfio straipsnį apie Adamkaus pasisakymą. Manau, jis visiškas nuoširdus ir korektiškas: „Jeigu aš dar pradėsiu kalbėti, su kuo teko susidurti per dešimtmetį (o buvo įvairių dalykų), aš manau, kad aš nepalengvinsiu mūsų šiandieninio gyvenimo. Aš neslepiu šnipų, aš neslepiu nusikaltėlių, bet manau, kad yra tam tikrų dalykų, apie kuriuos geriau nekalbėti, neaštrinti mūsų gyvenimo“.
Suprantu tokią poziciją, nes juk kalbama ne apie nusikaltimą teisine prasme, o apie moralinius dalykus. Senaties termino memuaruose rašant apie neigiamus dalykus, jei tai liečia dabarties politinius veikėjus, laikomasi visose civilizuotose valstybėse.
Nežinau, kokių drignių reikia užsivalgyti, kad kaip Staselis darytum tokias toli siekiančias išvadas. O gal tiesiog reikėtų išsikviesti santechniką, jeigu persekioja fekalijų kvapas.

Galima įvairiai vertinti kokį įspūdį sukelia nemalonus įrašas, turbūt nemalonų. Bet neišeina praleisti priežasties, dėl kurios jis atsirado: juk tai tik įvertinantis atoveiksmis į viešojo asmens viešumoje sukeltą bangą. Tai, kad V.Adamkui vis dar sekasi kelti bangas nekokias, tikrai ne žurnalisto problema.

  • 1